mokslas

mókslas sm. (1) 1. J istorijos procese susikaupusių ir nuolat didėjančių žinių apie gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumus sistema; tokių žinių sistemos atskira šaka: Tarybinis mokslas apginkluoja laisvą tarybinį žmogų jo kovoje su gamta (sov.) sp. Dirvožemio mokslas yra gamtos mokslo šaka, išsivysčiusi į savaimingą mokslo discipliną rš. Ketu netrukus išleisti linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Mačiau Vilnių, šaunų miestą, seną mokslų gyvenimą S.Stan. Daktarystės mókslai KI95. Mokslas aplink aptiekos daiktą, aptiekos žinia SD2. Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž13. 2. žinių gavimas, mokymasis: Tarybų valdžia plačiausiai atvėrė duris į mokslą kiekvienam darbo žmogui (sov.) sp. Teisę į mokslą užtikrina nuolatinis mokslo įstaigų tinklo plėtimas, stipendijos ir kitos materialinės sąlygos (sov.) sp. Jaunesniojo sūnaus, Antaniuko, tėvai buvo nutarę į aukštesnius mokslus neleisti A.Vien. Kai sūnūs išaugo į metus, tėvas išleido juos mokslų eiti MPas. Sako, vaikel, kad tu esi labai mokytas, visus mokslus išėjęs, – kreipėsi senis vėl į mane V.Krėv. Jie mokslo draugai J.Jabl. Tie vaikeliai da ant mókslo (tebesimoko) Brž. Paleido po móksli jau (atostogų) Vlk. Pečių iškūrins ir be mókslo (sakydavo mergaitėms, norinčioms mokytis) Antz. Ką čia vargsti su tuo mókslu Šv. Anai nebsekės mókslas Tv. Jie visi Veiverių mókslo (Veiveriuose mokėsi) Ss. Ant mokslo galva pramušta, ir skaito, kap ropę kremta KrvP(Švnč). ^ Mókslas pinigai moka (kainuoja) Grž. 3. DP233, Ds žinios, išsilavinimas, įgyjami mokantis: Į darbą, broliai, vyrs į vyrą, šarvuoti mokslu atkakliu! Mair. Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Matau, mano mielas, kokio tu gražaus, didelio mokslo Ašb. Nu, žinoma, nesimokant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Namie geras sodininkas, gaspadorius, o mókslas neina į galvą, ir gana Erž. Tas mokslas jam tik per šonus perėjo (labai nesisekė mokytis) Pnd. Anuodu vieno mókslo yr Pln. Užaugino mañ' ir išmokė mokslo gero (d.) Krč. Ir jis mókslo kiek uostęs (kiek mokęsis) Rm. Moksliùko turi, tai patark, ką man dabar daryti Rs. Kas bitę mokė, lingo, bitutė! anų gražių mokslelių? VoL312. ^ Su kuo draugausi, tokį ir mokslą gausi LTR(Pn). Be mókslo kap aklas Gs. Mokslas valgyt neprašo LTR(Nj). Mokslas pečių nespaudžia LTR(Pp). Mokslas kišeniaus neplėšia Vlkj. Mókslo nėkas nepavogs Pln. Kada akes iššoks, ir mokslą išmoks NžR. Mokslų galo nerasi LTR. Mokslas – didelė galybė PPr246. ║ pamokantis, įspėjantis įvykis, pamoka: Papjovė avį [vilkas] – piemenims mokslą davė: daugiau nebžvalgysis Grd. 4. svarbieji religijos teiginiai, nurodymai: Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti Mž8. Povilas ... ragina ižtikimuosius, idant ... turėtų stipriai mokslus paduotuosius DP217. Netikro mokslo žmogus (eretikas) R222. 5. psn. pamokslas, pamokymas: Tikra meilė be kantrumo būt negali, todrinag prieg to ... duost mumus mokslą ... apie kantrumą DP528. Pagalop sakė gražį mokslą brš.